Patarimai

Kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms?

Pasiruošk ekstremaliosioms situacijoms – apsaugok save ir kitus: būk perspėtas laiku, žinok, kur slėptis, žinok savo komandą, turėk atsargų.

Maisto atsargos

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos ir jų tiekimas gali būti sutrikęs, todėl reikia turėti pasiruošus maisto atsargų bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba.

Namie, sausoje ir tamsioje vietoje rekomenduojami laikyti šie produktai:

  • Mėsos konservai
  • Daržovių konservai (ankštinės daržovės – itin vertingas pasirinkimas)
  • Kiti konservuoti produktai (sutirštintas pienas, vaisiai)
  • Birios kruopos
  • Aliejus
  • Cukrus
  • Prieskoniai (žolelių mišiniai, ryškių skoninių savybių prieskoniai)
  • Druska
  • Medus
  • Arbata
  • Nepamirškite mėgstamų maisto produktų (jų vartojimas padės jaustis geriau)
  • Turėkite mechaninį konservų atidarytuvą!
  • Prieš kaitindami konservuotą maistą, nuplėškite etiketes ir atidarykite skardinę. Atidarę skardinę, suvartokite visą jos turinį iškart!
    Konservuoti žuvies produktai nerekomenduojami.
  • Naujas nupirktas maisto atsargas rikiuokite už jau turimų atsargų – taip lengviau atskirsite trumpiau galiojančius produktus!
  • Nevartokite maisto produktų, turėjusių sąlytį su potvynio vandeniu ir (ar) nehigieniškais paviršiais!
  • Kaupdami atsargas pirmenybę teikite jums įprastiems produktams
  • Pasirūpinkite vandens atsargomis (vienam asmeniui 72 valandoms – 12 litrų vandens).
  • Išpilstykite vandenį į mažos talpos buteliukus – taip vanduo ilgiau išliks švarus.
  • Šeimoje arba namų ūkyje paskirkite už maistą atsakingą asmenį.

Išvykimo krepšys

Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis ir sukraukite į  išvykimo krepšį.

Išvykimo krepšyje turi būti:

  • Žibintuvėlis su papildomais elementais
  • Svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai
  • Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų)
  • Radijo imtuvas su papildomais elementais
  • Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai
  • Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas
  • Papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams
  • Mechaninis konservų atidarytuvas
  • Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas
  • Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės
  • Žaislai ir (ar) knygos vaikams
  • Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės)
  • Tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.
  • Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis
  • Kaukė nuo dulkių
  • Degtukai, sudėti į  vandeniui atsparią dėžutę
  • Pieštukas ir popierius
  • Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų)
  • Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas)
  • Šeimos nariams būtini medikamentai
  • Pasirūpinkite vandens atsargomis. Žmogui per 72 valandas reikia turėti apie 12 litrų vandens. Laikykite vandenį supilstytą į mažos talpos buteliukus – taip galėsite tolygiai paskirstyti svorį.
  • Evakuodamiesi pasiimkite išvykimo krepšį!
  • Nelaimės atveju neskambinkite artimiesiems – siųskite SMS!
  • Išjunkite namuose dujas, elektrą ir užsukite vandens sklendes!
  • Pasiimkite su savimi naminius gyvūnus!
  • Šeimoje paskirkite žmogų, atsakingą už išvykimo krepšį.

Šeimos planas

Jei pasiruošite netikėtoms situacijoms šiandien, ir jūs, ir jūsų artimieji būsite saugūs rytoj!

Rekomenduojame kiekvienai šeimai sudaryti planą.

Pagalvokite:

  • Kur galima būtų slėptis pavojaus atveju?
  • Kaip nuspręsite evakuotis, jeigu likti vietoje negalima (automobiliu, traukiniu, autobusu),?
  • Ką darysite, jei suges ar sulūš jūsų automobilis?
  • Kokie yra kiti evakavimosi keliai, jei pasirinktasis užblokuotas?
  • Kokius daiktus pasiimsite, jeigu reikės slėptis to paties namo slėptuvėje? Kitoje slėptuvėje?
  • Kokius daiktus pasiimsite, jei teks evakuotis?
  • Kokioje vietoje susitiksite su šeimos nariais įvykus nelaimei?
  • Į ką galite kreiptis nelaimės atveju?
Kur pasislėpti?

Gyventojų evakavimo punktai, kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos

Gyventojų evakavimo punktai

Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose, išvežami į saugias teritorijas. Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad visi privalės evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, galės tai daryti savarankiškai.

Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik tuomet, kai gyventojai evakuojami iš cheminėmis ar radiologinėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kai reikia patikrinti evakuojamųjų gyventojų užterštumą bei pašalinti esamą taršą (atlikti sanitarinį švarinimą). Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir  siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Jeigu gyventojai evakuojami iš neužterštų teritorijų, evakuojamųjų judėjimas vyksta tiesiai į priėmimo punktus.

Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys  gyventojai. Ten jie bus pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Jose bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Šių ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuos savivaldybės (į kurią evakuojami žmonės) gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.

Gyventojų evakavimo (surinkimo, priėmimo) punktuose gyventojams teikiamos paslaugos:

  1. aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu
  2. aprūpinimas medikamentais
  3. aprūpinimas švariais drabužiais
  4. pirmosios ir skubiosios medicinos pagalba
  5. psichologinė ir socialinė pagalba
  6. viešosios tvarkos užtikrinimas
  7. galimybė informuoti artimuosius, giminaičius apie buvimo vietą

 

Kolektyvinės apsaugos statiniai

  • Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
  • Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
  • Žemėlapyje susiraskite arčiausiai jūsų namų ar darbovietės esantį kolektyvinės apsaugos statinį.
  • Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius. Jų sąrašus rasite čia.
  • Lankstinuką apie kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia.

Priedangos

  • Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).
  • Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.
  • Priedangai tinkamos gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.

Apie priedangų parinkimą ir ženklinimą daugiau galite skaityti paspaudę šią nuorodą.

Kaip namo rūsyje įsirengti asmeninę priedangą?

  • Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.
  • Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti.
  • Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.
  • Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.
  • Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.
  • Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.
  • Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.
  • Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.
Oro pavojus

Kaip elgtis kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms?

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

  • klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
  • tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone;
  • jei civilinės saugos signalas ,,Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
  • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus;
  • be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis;
  • gavę nurodymą slėptis, apsirenkite ir skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus;
  • jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus;
  • automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų;
  • gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
  • stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
Kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas:
  • jeigu esate lauke, nebėkite, o nedelsdami griūkite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos;
  • kol aidi šūviai, stenkitės kuo labiau prisispausti prie žemės, o jiems nutilus šliaužkite į patikimesnę vietą (požeminę perėją, rūsį, pastato pirmą aukštą, griovį, už šiukšlių konteinerio ir pan.);
  • pasigirdus šūviams jūsų name, nesiartinkite prie langų;
  • jeigu pasigirsta susišaudymas, o jūs esate namuose, nedelsdami griūkite ant grindų, nušliaužkite iki jungiklio ir išjunkite šviesą, kad nebūtumėte matomi, šluotos kotu (ar kuo nors panašiu) užtraukite užuolaidas, šliaužkite į patalpą be langų (pvz., vonios kambarį);
  • jeigu namuose nesaugu, eikite į artimiausią, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą kolektyvinės apsaugos statinį, kur jums bus suteiktas prieglobstis ir pagalba.

Krašto apsaugos ministerijos informacija:

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai (2022 m.) «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui «

» Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai (anglų kalba) «

» Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Patarimai, kaip kovoti be ginklų «

Lietuvos kariuomenės animacinis filmukas:

»Nepaprastoji ir karo padėtys «

Sprogimo vietoje (arba po sprogimo):

  • kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą, jei yra galimybė, pasinaudokite priedanga. Priedanga šiuo atveju galėtų būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortelis;
  • nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos, kai kurios skeveldros nukrinta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai;
  • įsitikinę, kad apšaudymas baigėsi ir skeveldros daugiau nekrinta, susiraskite saugią priedangą ir dar kurį laiką joje pabūkite (apšaudymas gali atsinaujinti per 1–30 minučių. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama;
  • jei yra sužeistų asmenų, padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti;
  • nelieskite įtartino daikto ar sprogmens, jei yra galimybė pažymėkite įtartiną daiktą (jo perimetrą) ir įspėkite oficialias struktūras;
  • padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.

Jeigu jūsų mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai:

  • stenkitės išlikti ramūs. Bandykite išsiaiškinti, kas vyksta ir tik tuomet spręskite, ką daryti;
  • jeigu matote kieme kareivius, nesiartinkite prie jų, būdami šalia galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka;
  • nebūkite smalsūs, nepasiduokite pagundai pasižiūrėti į karinę techniką, ginklus ar ginkluotus žmones iš arčiau – smalsuoliai gali būti palaikyti šnipais;
  • neleiskite vaikų į gatves, jie smalsūs ir gali patekti po tanko vikšrais, nukentėti nuo važiuojančios karinės technikos, rasti sprogmenį ar neiššovusių šaudmenų;
  • nefilmuokite ir nefotografuokite priešo kareivių arba darykite tai nepastebimai;
  • kalbėdami su ginkluotu žmogumi nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių. Nesiginčykite su žmogumi, kurio rankose ginklas. Negrasinkite jam tarptautinėmis institucijomis ir neapeliuokite į savo teises – ginkluoti asmenys gali būti pavargę, įsitempę, labai įtarūs ir negailestingi;
  • jeigu į jūsų namus įeina ginkluoti žmonės ir ketina juose įsikurti, išeikite iš namų;
  • jeigu jums reikia į miestą, verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu. Rekomenduojama eiti ne mažiau kaip dviem asmenims – taip saugiau eiti dėl galimų plėšikų antpuolių. Išsiaiškinkite, kada geriau judėti mieste – dieną ar sutemus (tai gali nulemti daugybė veiksnių: snaiperių siautėjimas, artilerinių apšaudymų tendencijos, komendanto valandos režimas ir pan.).
Branduolinė ar radiologinė avarija

Apie gresiantį pavojų būtumėte perspėti:

  • sirenomis;
  • trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Pranešimai gaunami, kai korinio transliavimo funkcija yra aktyvuota;
  • per Lietuvos radiją ar televiziją;
  • per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus, kur sirenos nėra girdimos.

Kaip elgtis, jei įvyktų atominės elektrinės avarija

  • Atidžiai išklausykite informaciją per radiją ar televiziją.
  • Jei esate patalpoje (pastate), ten ir likite. Uždarykite visas duris, langus ir orlaides. Prireikus užsandarinkite  juos izoliacine juosta.
  • Jei pastate yra sandarus rūsys, slėpkitės rūsyje. Jei sandaraus rūsio nėra, būkite pastato centre, toliau nuo išorinių sienų ar pastogės.
  • Būkite įjungę radiją ar televizorių, nes bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis.
  • Jei perspėjimą apie pavojų išgirdote lauke, kuo greičiau eikite į artimiausią sandarų pastatą.

Kaip  sumažinti radioaktyviųjų medžiagų patekimą į organizmą per kvėpavimo takus

  • Iš anksto įsigykite vienkartinių respiratorių. Jeigu jų neturėtumėte, kvėpavimo takams apsaugoti galima naudoti pačių pasigamintas priemones (raiščius) iš audinio ir vatos, minkšto popieriaus ir panašių medžiagų, kurios yra laidžios orui, tačiau sulaiko dulkes.
  • Įsigykite polietileninių apsiaustų, jie apsaugotų viršutinius drabužius nuo išorinio užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis.
  • Panaudotus vienkartinius respiratorius ar kitas apsaugos priemones sudėkite į plastikinį maišelį ir laikykite atokiau, kol būsite informuoti apie užterštų daiktų utilizavimą.

Kaip sumažinti apšvitos pavojų

  • Kuo trumpiau būti prie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje.
  • Kuo toliau būti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos.
  • Slėptis uždarose patalpose.
  • Vengti vietų, kur yra tikimybė įkvėpti radioaktyviųjų medžiagų ir nevartoti maisto, vandens, jeigu yra tikimybė, kad jis užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis.

Kalio jodidas. Kada ir kaip jį vartoti?

  • Įvykus branduolinei avarijai aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje ir ją žaloja. Todėl labai svarbu apsaugoti skydliaukę vartojant stabiliojo jodo (toliau – KI) preparatus.
  • KI skirtas apsaugoti žmogaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Skiriama vienkartinė 130 mg KI dozė, tai yra 2 KI tabletės po 65 mg, kurios apsaugo suaugusio žmogaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo 24 valandas.
  • Branduolinės ar radiologinės avarijos metu aplinkoje pasklidus radioaktyviojo jodo ir tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, reikia suvartoti žmonių amžiaus grupei nustatytą KI tablečių kiekį:
  • naujagimiams iki 1 mėn. rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra ketvirtis tabletės;
  • kūdikiams nuo 1 mėn. iki 3 metų rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra pusė tabletės;
  • vaikams nuo 3 iki 12 metų rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra viena tabletė;
  • vaikams nuo 12 metų ir suaugusiems rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra dvi tabletės.
  • Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu yra likus 6 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne ankščiau nei prieš 24 valandas.
  • Blokuoti skydliaukę KI dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms. Naudoti KI tabletes kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga, todėl žmonės turi griežtai laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų.
  • Skydliaukės apsaugai branduolinės ar radiologinės avarijos atveju netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugo skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio.

Visi patarimai bei informacija yra paimta iš https://www.lt72.lt internetinės svetainės.